Turinys:
Pirmaisiais sūnaus mėnesiais nemažai laiko praleidau guglindama, ar tas raudonas dėmelis ant skruosto reiškia, kad reikia keisti pieno mišinį. Pakeičiau. Po dviejų savaičių vėl pasirodė. Pakeičiau skalbiklį. Tas pats. Anyta įtikinėjo, kad „greičiausiai nuo morkų košės”, nors morkų košės dar net nebuvo. Galų gale pediatrė ramiai paaiškino, kad tai atopinis dermatitas, ir kad jis dažniausiai neturi nieko bendro su tuo, ką vaikas valgo.
Vėliau supratau, kad šitas mitas — „bėrimas reiškia alergiją maistui” — yra viena dažniausių tėvų klaidų. Ir dažniausia priežastis, kodėl mažyliai be reikalo perrašinėjami iš vieno mišinio į kitą.
Iš tikrųjų tai odos barjero problema
Atopinis dermatitas atsiranda dėl to, kad vaiko oda gamina per mažai filagrino — baltymo, kuris padeda viršutiniam odos sluoksniui sulaikyti drėgmę. Be jo oda tampa „nesandari”: vanduo greitai išgaruoja, o iš išorės lengviau patenka dirgikliai ir alergenai. Tai genetinė savybė, dažnai paveldima iš vieno iš tėvų. Jeigu mama ar tėtis vaikystėje turėjo egzemą, astmą ar šienligę, tikimybė, kad atopiją turės ir vaikas, siekia 50–70 procentų.
Lietuvoje atopiniu dermatitu serga apie 15–20 procentų kūdikių. Tai vienas dažniausių odos sutrikimų pirmaisiais gyvenimo metais. Daugumai jis prasideda 2–6 mėnesių amžiuje ir pasireiškia ant skruostų, kaktos, vėliau — alkūnių lenkimuose, pakinkliuose, kakle. Dėl tokio paplitimo pediatrinės dermatologijos paslaugas Lietuvoje teikia ne viena įstaiga, viena iš jų — Familia Clinica.
Mitai, kurie net pediatrijos kabinetuose dar gyvuoja
„Tai nuo mamos pieno”. Tyrimai rodo, kad žindymas ne tik nesukelia atopinio dermatito, bet pirmuosius keturis–šešis mėnesius gali jo riziką netgi šiek tiek mažinti. Mamos dieta paprastai įtakos vaiko bėrimui neturi (išskyrus retus tikros baltymų alergijos atvejus).
„Reikia keisti mišinį hipoalergeniniu”. Daugumai vaikų tai nieko nepakeičia. Reali karvės pieno baltymo alergija pasitaiko maždaug 2 procentams kūdikių, ir ji turi kitus simptomus — vėmimą, kraują išmatose, prasta svorio prieaugį. Vien bėrimas ant skruostų tai diagnozei neatitinka.
„Reikia mažiau maudyti”. Atvirkščiai. Šiuolaikinės gairės rekomenduoja kasdienį trumpą maudymąsi drungname vandenyje, po kurio per tris minutes ant drėgnos odos uždedamas storas tepalas. Tai vadinama „soak and seal” metodu, ir jis yra atopinio dermatito gydymo pamatas.
Kada to jau ne pakanka
Lengvas atopinis dermatitas dažnai valdomas vien drėkinimo režimu ir kantrybe. Bet yra signalai, kurie reiškia, kad reikia specialisto. Bėrimas, neleidžiantis vaikui miegoti. Šlapiuojančios žaizdos. Geltonos plutelės, kurios gali rodyti bakterinį užkratą. Bėrimas, kuris ne tik neatslūgsta, bet ir plinta. Tokiais atvejais reikalingas vaikų dermatologas, kuris gali įvertinti odos būklę, prireikus paskirti trumpą lokalaus steroido kursą ar kalcineurino inhibitorius. Šių vaistų tėvai dažnai bijo, bet teisingai naudojami trumpą laiką jie yra saugūs ir efektyvūs — daug saugesni nei lėtinis nevaldomas uždegimas.
Pediatrinę odos pagalbą verta ieškoti tokioje vietoje, kur priima būtent vaikų odos specialistas, nes kūdikių oda reaguoja kitaip nei suaugusiųjų, o gydymo dozės ir koncentracijos taip pat skiriasi.
Geros žinios pabaigai
Maždaug pusei vaikų atopinis dermatitas iki mokyklos pradžios praeina. Dar daliai jis stipriai sumažėja paauglystėje. Tik nedidelei daliai jis lieka suaugus. Net ir tais atvejais šiuolaikinis gydymas leidžia gyventi visiškai normaliai.
Sūnui dabar dveji. Tų raudonų dėmelių ant skruostų jau seniai nėra. Mišinio nereikėjo keisti. Reikėjo tik suprasti, kad tai ne kažkieno kaltė ir ne reakcija į maistą — tai tiesiog vaiko oda, kuri laikinai dirba ne pilnu pajėgumu.
