Įvairių tyrimų duomenimis, Europoje alerginėmis ligomis serga maždaug 20-30% vaikų. Taigi, pirmieji alergijos simptomai dažniausiai atsiranda jau vaikystėje, o polinkis į alergijas dažniausiai yra paveldėtas. Apskaičiuota, kad vaikui tikimybė susirgti alergija siekia 70-80%, jeigu abu tėvai serga kokia nors alergija, o jeigu vienas iš tėvų – rizika siekia 40-50%. Jeigu vaiko tėvai sveiki, tačiau alergiją turi giminaičiai, vaiko polinkis sirgti alerginėmis ligomis siekia 20-30%.
Alergija vaikams nebūtinai pasireiškia taip pat, kaip tėvams ar seneliams. Jeigu tėvai serga bronchine astma, vaikai gali sirgti šienlige ar odos alergija. Tai reiškia, kad paveldėjamos ne tam tikros ligos, o polinkis sirgti alerginėmis (atopija) ligomis. Sergantiems vaikams alergijos požymiai gali keistis, pavyzdžiui, egzema sergančiam kūdikiui gali atsirasti astma, o egzemos požymiai išnyksta.
Vaikų ir kūdikių alergijos priežastys
Taip pat skaitykite: Alergijos nėštumo metu
Vis dėl to, atopiją turinčiam vaikui ne visada atsiranda alergijos požymių. Jeigu vaikas gyvena optimaliomis sąlygomis, jis gali niekada nesusirgti alerginėmis ligomis, tačiau kiekvienas dirgiklis kuria palankias sąlygas alergijos atsiradimui ir vystymuisi. Alergijas sukelti labiausiai linkę išorinai veiksniai – aplinkos užterštumas, netaisyklinga mityba, nesaikingas vaistų ar vitaminų vartojimas. Itin dažnai alergijas sukelia namų aplinkoje esantys alergenai – namų dulkės ir dulkių erkutės, naminiai gyvūnai ir paukščiai, įvairūs mikroskopiniai grybai ir pelėsiai. Alergines reakcijas taip pat sukelia žiedadulkės ir vabzdžių įgėlimai.
Vaikų organizmo reagavimas į alergenus
Vaikų organizmas į alergenus reaguoja taip anksti dėl organizmo anatominių ir fiziologinių ypatumų: nesubrendusi virškinimo trakto funkcija, skirtingą mažų vaikų kvėpavimo organų struktūrą, polinkį į gleivinių pralaidumą ir patinimus, apsauginių mechanizmų nesubrendimą ir dažnas infekcijas. Kadangi vaikų virškinamajame trakte yra mažiau fermentų nei vyresnių, maisto virškinimas dar yra nepilnavertis ir imuninė sistema tam tikrus maisto produktus supranta kaip svetimus ir todėl jiems gamina antikūnus.
Užkirsti kelią alergijoms padeda kūdikio maitinimas motinos pienu pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Pastebėta, kad jeigu kūdikio maitinimas krūtimi nutraukiamas iki keturių mėnesių, tuomet kelis kartus padidėja alergijų atsiradimo tikimybė. Naujagimio organizmas priima motinos pieną, tačiau kai kūdikis gauna karvės pieno, jo organizmas pradeda gaminti antikūnus svetimiems baltymams. Kai kurie medikai teigia, kad kuo anksčiau kūdikis pradedamas maitinti dirbtiniu maistu, tuo daugiau jo organizme atsiranda antikūnų pieno alergenams.
Kvėpavimo takai
Naujagimių kvėpavimo takai taip pat labai palankūs alergijoms atsirasti ir išplisti. Kūdikiai kvėpuoja dažnai, o jų kvėpavimo takai yra siauri, todėl į nosies ertmę patekę alergenai paskatina gleivinės patinimą, sunkiai pasišalinančio sekreto gamybą. Visos šios priežastys siaurina bronchų spindį ir iššaukia dusulį.
Alergijų atsiradimui taip pat įtakos turi padidėjusi vegetacinės nervų sistemos įtampa, todėl vaiko ir jo aplinkos emocinė būklė gali lemti alerginės ligos sunkumą. Tėvams reikia stengtis sumažinti emocinę įtampą ir namuose kurti saugumo jausmą, kadangi tai padeda pašalinti ligos paūmėjimą. Tačiau tėvai norėdami gero savo vaikui, kartais persistengia. Perdėtas tėvų rūpestis ir nerimas gali tik pabloginti vaiko savijautą. Namuose turi būti rami aplinka, nevyrauti papildomų teigiamos ar neigiamos emocijos, kadangi tai stabilizuoja vaiko psichiką ir vaiko alergijos požymiai gali pranykti.
