Turinys:
Vaikai ir baidarės – tema, kurioje nuomonės išsiskiria radikaliai. Vieni tėvai sėdina dvimečius ir džiaugiasi. Kiti su aštuonmečiais nedrįsta. Kas teisūs? Tiesa, kaip visada, sudėtingesnė.
Amžius: skaičiai nieko nereiškia
Formalios rekomendacijos sako: nuo ketverių penkerių metų. Praktikoje tai priklauso ne nuo amžiaus, o nuo konkretaus vaiko.
Svarbu: ar sugeba sėdėti ramiai bent valandą? Ar supranta ir vykdo paprastas instrukcijas? Ar nebijo vandens? Ar nepanikuoja naujose situacijose?
Ramus trejų metų vaikas gali būti geresnis kelionės partneris nei impulsyvus šešiametis. Tėvai savo vaiką pažįsta geriausiai – jie ir turi spręsti.
Kitas aspektas – pačių tėvų patirtis. Jei patys pirmą kartą sėdate į baidarę, pridėti dar vaiką – rizikinga kombinacija. Bent vienas suaugęs turėtų jausti laivą užtikrintai.
Baidarės tipas: čia ekonomija netinka
Standartinė dvivietė baidarė su vaiku – galima, bet nepatogu. Vaikui nėra vietos, sėdi ant daiktų arba tarp suaugusiųjų kojų, po valandos visiems nepatogu.
Trivietės arba plačios turistinės baidarės – kitas reikalas. Vaikas turi savo vietą, gali judėti, gali net pats bandyti irkluoti mažu irklu. Tai keičia viską.
Nuomojantis būtina pasakyti, kad keliausite su vaiku. Gera baidarių nuoma pasiūlys tinkamą variantą – platesnį, stabilesnį modelį. Bloga – duos tai, kas liko sandėlyje.
Stabilumas svarbiau už greitį. Sportinės, siauros baidarės su vaikais – ne. Plačios, „tingios” – taip.
Maršruto planavimas: puse to, ką galėtumėt
Su vaikais viskas trunka dvigubai ilgiau. Sustojimas nusišlapinti. Sustojimas užkąsti. Sustojimas pažiūrėti į varlę. Sustojimas, nes nuobodu. Sustojimas, nes įdomu.
Tai ne problema – tai kelionės esmė. Bet reikia tai įskaičiuoti.
Maršrutas, kurį suaugę įveiktų per tris valandas, su vaikais užims penkias šešias. Planuokite nuo to ir pridėkite atsargą. Geriau atvykti į finišą per anksti nei temti vandenyje su pavargusiu verkiančiu vaiku.
Idealus pirmas maršrutas su vaiku: 5–8 km, be slenksčių ir užtvankų, su keliomis patogiomis išlipimo vietomis pakeliui. Jei kas nors nepavyks – visada galima baigti anksčiau.
Saugumas: nepakankamumo nėra
Gelbėjimosi liemenė – visiems, visą laiką, be išimčių. Ne „kai išplauksim į gilesnę vietą”, ne „kai bus bangų”. Visada.
Vaikiškos liemenės turi apykaklę, kuri laiko galvą virš vandens net jei vaikas apalpsta. Suaugusiųjų liemenės vaikams netinka – per didelės, nelaiko tinkamai. Patikrinkite, ar nuomotojas turi tinkamo dydžio.
Repelentas nuo saulės – kas valandą. Vaikai apie saulės nudegimą nepagalvoja, kol jau per vėlu. Ant vandens spinduliavimas stipresnis. Kepurė būtina.
Nusišnekėjimas: „Jei iškrisi – nieko baisaus, suplauksi prie baidarės.” Vaikai, kurie žino, kas daryti, panikuoja mažiau nei tie, kuriems niekas nepaaiškino.
Pramogos kelyje: nuobodulio prevencija
Vaikas, kuriam nuobodu, yra nelaimingas vaikas. Nelaimingas vaikas – nelaimingi tėvai. Nelaimingi tėvai – sugadinta kelionė.
Prevencija:
Duoti užduotį. Mažas irklas, su kuriuo gali „padėti” irkluoti. Lornetą paukščiams stebėti. Fotoaparatą ar telefoną fotografuoti. Skaičiuoti tiltus, gyvūnus, kitą baidares.
Sustojimų strategija. Kas valandą – bent trumpas sustojimas. Išlipti, pabėgioti, pamėtyti akmeniukus. Dešimt minučių pertraukos sutaupo valandą dejonių.
Užkandžių arsenalo. Ne vienas didelis piknikas, o daug mažų skanėstų. Kramtomieji batonėliai, vaisiai, sausainiai. Valgymas nuobodulį malšina geriau nei bet kas.
Žaidimai, kuriems nereikia daiktų. „Matau kažką žalia”, „Ar tu gyvūnas?”, dainavimas. Paprasčiausi dalykai veikia geriausiai.
Ko nedaryti
Neversti. Jei vaikas nenori – nevaryti per prievartą. Pirma neigiama patirtis užprogramuos neigiamą požiūrį metams.
Neplaukti per karščius. Vidurdienis liepą – ne laikas baidarėms su vaikais. Ryte arba pavakare, kai vėsiau.
Nepamiršti atsarginių drabužių. Vaikai šlampa. Visada. Net kai nešlampa suaugę. Šlapias vaikas + vėjas = peršalimas.
Nežadėti daugiau nei įmanoma. „Pamatysim bebrus, gandrus, stirnas ir lapę” – beveik garantuotas nusivylimas. Gyvūnus pamatyti galima, bet žadėti nereikia.
Pirmoji kelionė pavyko – kas toliau?
Jei pirmas kartas praėjo gerai, vaikai patys prašys kartoti. Tai geras ženklas. Galima ilginti maršrutus, planuoti nakvynę palapinėje, keliauti į sudėtingesnes vietas.
Jei pirmas kartas buvo sunkus – neskubėti daryti išvadų. Gal buvo per karšta. Gal maršrutas per ilgas. Gal tiesiog bloga diena. Verta bandyti dar kartą, kitomis sąlygomis.
Vaikai, kurie išmoksta mėgautis gamta, vandeniu, fiziniu aktyvumu – turės šį įgūdį visam gyvenimui. Tai viena geriausių dovanų, kurią tėvai gali duoti.
Reikia tik šiek tiek pasiruošimo ir daug kantrybės.
