Estetinis vaiko ugdymas
Dar svarbu tai, kad estetiniu ir meniniu auklėjimu galima skatinti bendrąjį vaiko kūrybingumą. Estetinis auklėjimas turi būti grindžiamas bendravimo principais. Vaiko vertybinė sąmonė, pasaulėjauta ir idealai formuojasi tik laisvai ir emocingai bendraujant su suaugusiais žmonėmis, perimant jų gyvenimo patyrimą ir dalijantis savuoju patyrimu. Menas yra realaus žmonių bendravimo tąsa. Auklėjant vaikus, labai svarbu siekti, kad estetinis skonis ir vertinimas virstų harmonizuojančia, sudėtine bet kokios vaiko veiklos dalimi.
Estetinis ir meninis auklėjimas nekelia sau tikslo padaryti vaiką visų meno rūšių mylėtoju, nes mėgdamas ir suprasdamas kelias meno rūšis, vyresniame amžiuje vaikas sugebės pastebėti ir įvertinti įvairių kūrinių savitą grožį. Estetinis auklėjimas turi būti grindžiamas bendravimo principais. Vaiko vertybinė sąmonė, pasaulėjauta ir idealai formuojasi tik laisvai ir emocingai bendraujant su suaugusiais žmonėmis, perimant jų gyvenimo patyrimą ir dalijantis savuoju patyrimu. Menas yra realaus žmonių bendravimo tąsa.
Tėvai ir auklėtojai iš patirties žino, kad estetinis ir meninis vaikų auklėjimas reikalauja sukurti palankias situacijas kūriniui suvokti. Sužadinti vaikų meninius poreikius – tai savotiška tėvų ir auklėtojų kūrybą, jų pedagoginio takto patikrinimas. Tačiau kaip ir visur estetinio auklėjimo srityje daug lemia saikas. Gerai kai vaikas iš pradžiu pradeda domėtis nesudėtingais kūriniais ir tik vėliau susidomi sudėtingesniais. Estetinis persisotinimas ne tik nepadeda tobulinti meninio skonio, bet jį slopina ir suvienodina.
Meninė vaiko kompetencija
Tai jo gebėjimas įsivaizduoti, pajausti, kurti, grožėtis, tai vaiko atvirumas estetiniams įspūdžiams, jautrumas gamtos, vaiką supančios aplinkos bei meno kūrinių grožiui, poreikis išreikšti save meno kalba, gebėjimas tyrinėti įvairias meninės raiškos priemones, spontaniškai išreikšti savo nuotaiką, jausmus, mintis bei santykį su pasauliu, atrasti individualų, savitą, raiškos stilių, gebėjimas kurti vaizduojant, muzikuojant, vaidinant, šokant, žaidžiant. Meninė veikla harmonizuoja vaiko asmenybę, ugdo ir puosėlėja estetinę ir meninę kulturą, sudaro galimybes kūrybiškumui ir unikalumui atsisklesti, lavina estetinį skonį, gebėjimą pastebėti bei vertinti grožį ir poreikį jį kurti. Vaiko meninė kompetencija apima tokias meninės raiškos ir kultūros pažinimo sritis kaip dailė, muzika, teatras, šokis.
Skaitymo menas
Svarbi estetinio ir meninio vaikų auklėjimo dalis yra skaitymo menas. Grožinė literatūra žadina vaiko savęs pažinimo ir vertinimo poreikį, parodo žmogiškųjų vertybių ir siekimų prasmę. Tėvams ir auklėtojams reikia kalbėti su vaiku ne tik taisyklingai bet ir raiškiai, taip pat reikia su atitinkama intonacija vaikui skaityti pasakas. Tokie tėvų ir auklėtojų veiksmai lavina vaiko klausa, jis geriau skiria garsus, o vaiko sugėbėjimas mėgdžioti, jausti intonacijos įvairumą yra svarbus estetinio suvokimo tobulinimo veiksnys. Vyresnieji ikimokyklinukai geriau supranta teksto turinį ir formą. Juos reikia pratinti skirti poeziją ir prozą, kai kurias literatūrinės kalbos meninės išraiškos priemones – palyginimus, epitetus ir kitus, diegti jautrumą literatūrinei kalbai ir taip tobulinti vaikų estetinį patyrimą.
Ikimokyklinuko apsilankymai kine ar teatre taip pat turi įtakos estetiniam ugdymui. Bendri spektaklio ar filmo aptarimai šeimoje ar darželyje yra labai naudingi doroviniam ir estetiniam vaiko auklėjimui.
Estetiniam suvokimui kaip atspindėjimo procesui būdingi bendrieji suvokimo ypatumai – jutiminis betarpiškumas, vientisumas, prasmingumas, „daikto išgyvenimas“. Šiuos ypatumus sąlygoja meno kūrinys – estetinė tikrovė, taip pat suvokiančio žmogaus nuostata. Pradžioje, kai kūrinys patraukia mūsų dėmesį ir mus sužavi, jau tuomet estetinis suvokimas yra kūrybos procesas. Estetinis suvokimas reiškiasi individualia forma kaip nepakartojamas žmogaus santykis su konkrečiu kūriniu, kurio esmė atsiskleidžia tik fiksuojant atitinkamus jo struktūros elementus ir ypatumus, suvokiant jo estetinę funkciją. Psichologų atlikti tyrimai parodė, kad menas padeda vaiko socializacijai, meno kūrinio teikiama informacija darosi vaiko jausmų ir įsitikinimų sudėtine dalimi. Teigiama, kad reikia puoselėti, skatinti vaiko meilę menui, nes be šito jausmo neįmanomas estetinis sąmonės nusistatymas ir kūrybiškumas. Reikia nuo mažens vaiką mokyti suprasti meną, nes estetiniam suvokimui reikia tam tikros žmogaus dvasinės kūlturos, tam tikros dvasinės savijautos ir nusistatimo. Tik nuolat gaivinamas ir tobulinamas, estetinis suvokimas virsta viena svarbiausių meninio skonio ugdymo sąlygų.
Estetinio suvokimo tikslas
Individualiai pajausti ir išgyventi tai, kas vaizduojama kūrinyje, patirti gyvenimiška suprasto dalyko prasmę. Estetinis suvokimas neturi kito tikslo, išskyrus gėrėjimasi daikto struktūros tobulumu ir tikslingumu, jo formos, spalvų, linijų grožiu, neatsiejamu nuo jo dalykinės reikšmės. Estetiniame suvokime svarbiausia ne įgytį žinių, o dvasiškai tobulėti, suprasti tas vertybes ir idealus kurias akcentuoja meno kūrėjas.
Šeima ir auklėtojai gali ir turi lavinti vaikų meninį suvokimą. Meno kūrinys ne tik sukelia estetinį išgyvenimą, bet kartu formuoja vaikų požiūrį į pasaulį ir pasaulėjauta. Taip menas padeda tėvams ir auklėtojams auklėti jautrią asmenybę, kuri, bendraudama su žmonėmis, siektų grožio savo kasdienine veikla. Neturėdamas pakankamo meninio pasirengimo, vaikas nepatiria ir stipresnio estetinio išgyvenimo. Todėl tik lavindamas savo akį, klausą, dėmesį ir pastabumą, jis darosi imlesnis grožiui.
